Pastaraisiais metais Europos Sąjunga skyrė daug dėmesio ir išteklių suvienodinti procesinės teisės minimalius standartus skirtingose valstybėse narėse tam, kad būtų tinkamai apsaugotos įtariamojo ir kaltinamojo pagrindinės teisės. Buvo priimtos direktyvos dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese (2010/64/EU) ir dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (2012/13/EU). Taip pat paskelbta direktyva nustatyti būtiniausius minimalius standartus dėl teisės į advokatą baudžiamajame procese ir Europos arešto orderio vykdymo procedūrose. Be to, 2013 metų lapkritį Europos komisija paskelbė pasiūlymų paketą, kuriame numatytos papildomos procedūrinės apsaugos priemonės baudžiamojo proceso metu, įskaitant pasiūlytą direktyvą dėl laikinosios teisinės pagalbos. Šiuos pasiūlymus papildė Europos Komisijos komunikato Europos Sąjungos darbotvarkė dėl procedūrinių apsaugos priemonių įtariamiesiems ir kaltinamiesiems. Kartu su pastarąja darbotvarke Europos Komisija pateikė dvi rekomendacijas. Pirmoji rekomendacija susijusi su pažeidžiamų asmenų apsaugos priemonėmis kalbant apie įtariamuosius ir kaltinamuosius baudžiamojo proceso metu, antroji – su teisėmis į teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu.

Nepaisant didelės Europos Sąjungos pažangos teisėkūros srityje, dėl procesinės teisės baudžiamajame procese, nuostatos dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems Europos Sąjungos lygmeniu dar nėra sureguliuotos. Teisė į teisinę pagalbą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, užtikrinanti teisę į veiksmingą teisingumą ir teisingą bylos nagrinėjimą visiems asmenims, įskaitant ir tuos, kurie negali sau leisti padengti teisinio atstovavimo ar bylinėjimosi išlaidų. Ši teisė įtvirtinta tiek Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Taigi kuo toliau, tuo labiau ryškėja tvirto teisinės pagalbos mechanizmo poreikis, kuris įgalintų sėkmingą minėtų Europos Sąjungos priemonių dėl procesinės teisės įtariamiesiems ir kaltinamiesiems asmenims įgyvendinimą.

Direktyva dėl teisės į advokatą baudžiamajame procese (2013/48/EU) pabrėžtinai nurodo, jog ja nėra reglamentuojamas teisinės pagalbos klausimas. Direktyva dėl laikinosios teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taip pat nebus aiški ją formaliai įgyvendinant. Be to, ši direktyva susijusi tik su laikina advokato pagalba, kol bus padarytas galutinis sprendimas dėl teisinės pagalbos ir ji liečia tik tuos asmenis, kurių laisvė jau yra apribota. Šiuo metu vienintelis dokumentas, liečiantis įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų teisę į teisinę pagalbą baudžiamajame procese ir galiojantis visoje Europos Sąjungoje yra Komisijos rekomendacija, tačiau jos teisinis vykdymas nėra privalomas, be to ji yra trumpa ir tik bendrojo pobūdžio. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą pabrėžė, jog valstybės įsipareigojimas teikti teisinę pagalbą neturėtų apsiriboti vien paskiriant valstybės finansuojamą advokatą ir kad svarbu surasti būdus, kaip teisinę pagalbą teikti konkrečiai ir veiksmingai. Taigi, labai svarbu Europos Tarybos valstybėms sukurti mechanizmus, kurie užtikrintų aukštą teisinės pagalbos paslaugų kokybę bei sistemos stebėseną ir priežiūrą, taip pat skatintų akreditaciją bei tęstų teisinės pagalbos teikėjų mokymus.

Projekto QUAL-AID tikslas tiesiogiai atliepia minėtus trūkumus ir siūlo praktiškus ir inovatyvius sprendimo būdus bendroms Europos Sąjungos valstybių narių problemoms.